Sisteminė raudonoji vilkligė - sisteminė jungiamojo audinio liga, kuri pažeidžia įvairias organų sistemas ir organus. Dažniausiai pažeidžia odą, sąnarius, kraujagysles, inkstus, plaučius, nervų sistemą. Moterys sistemine raudonąja vilklige serga 9 kartus dažniau nei vyrai. Vilkligė dažniau pasireiškia jauname amžiuje, ja suserga vidutiniškai 20-30 m. amžiaus asmenys.
Tai pakankamai reta liga. Sisteminės raudonosios vilkligės atsiradimo priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau manoma, kad jos atsiradimui turi įtakos genetiniai, aplinkos ir harmoniniai veiksniai. Ligai būdinga banguojanti eiga, kai paūmėjimus keičia remisijos periodai.Sisteminė raudonoji vilkligė atskiriems asmenims pasireiškia nevienodai, vienam iš lėto, kitam žaibiškai, tačiau būdingi bendri šie simptomai:
Odos pakenkimas pasireiškia drugelio formos raudonais bėrimais, apimančiais skruostus ir nosį,kurie išlieka kelias dienas ar net savaites.
Kadangi šie simptomai gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis, labai svarbi tiksli diagnozė ir gydymas. Sisteminė raudonoji vilkligė diagnozuojama atliekant įvairius tyrimus, t.y. kraujo, šlapimo, inkstų ir kitų audinių biopsiją, plaučių funkcijas, eletrokardiogramas ir kt.
Sisteminės raudonosios vilkligės gydymas priklauso nuo simptomų, organų pažeidimo bei ligos sunkumo. Gydymo tikslas yra palengvinti simptomus, mažinti uždegimą bei apsaugoti organus nuo didesnio pažeidimo. Sistemine raudonąja vilklige sergama nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Gydymą pradėjus anksti galima visiškai pasveikti.
Esant raumenų, sąnarių skausmams, nuovargiui, odos bėrimams skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Šiai vaistų grupei priklauso labai daug vaistų, tame tarpe ir aspirinas. Jie skiriami trumpam laikotarpiui, parenkant indvidualiai, kad būtų kuo didesnis gydymo efektyvumas ir mažiausi šalutiniai reiškiniai (skandžio sutrikimai, pilvo skausmai). Esant inkstų uždegimui, plaučių, širdies ar nervų sistemos pakenkimams, skiriamos didelės kortikosteroidų dozės bei kiti imuninę sistemą slopinantys vaistai. Būtina atminti, kad kortikosteroidai turi sunkų šalutinį poveikį ir didelių dozių vartojimas ilgą laiką, gali sukelti kaulų ir odos plonėjimą, veido paburkimą, svorio priaugį, kataraktą, diabetą, infekciją.
Sergant sistemine raudonąja vilklige reikėtų vengti ligos paūmėjimus provokuojančių veiksnių:
Sergant šia liga rekomenduojama vartoti daugiau baltymų ir mažiau angliavandenių. Rekomenduojama daug vaikščioti, plaukioti, važineti dviračiu, užsiminėti aerobika, tačiau ligos paumėjimo metu fizinį aktyvumą reikėtų apriboti.