Vidurių užkietėjimas (Obstipacija).

Vidurių užkietėjimas. Liga, simptomai

Vidurių užkietėjimas (obstipacija) - tai retas, sunkus tuštinimasis, kai tuštinamasi rečiau nei 3 kartus per savaitę. Pats tuštinimosi procesas užtrunka ilgiau, reikalauja didesnių stangų ir gali būti pakankamai skausmingas.

Sunkesniais atvejais po tuštinimosi gali pasirodyti kraujas, gali būti juntamas niežulys ar skausmas išangėje.

Vidurių užkietėjimas yra pakankamai paplitusi problema su kuria susiduria daugelis žmonių. Šia liga dažniau serga moterys nei vyrai. Net 2/3 vyresnių kaip 70 metų amžiaus žmonių susiduria su vidurių užkietėjimu.

Vidurių užkietėjimo simptomai ir požymiai:

• retas, sunkus, skausmingas tuštinimasis;
• nevisiško išsituštinimo pojūtis;
• kietos išmatos (jų mažai);
• pilvo skausmai;
• vidurių pūtimas;
• nemalonus skonis burnoje;
• galvos skausmas;
• pykinimas;
• miego sutrikimai;
• bloga nuotaika.

Svarbu nustatyti ar vidurių užkietėjimas yra pirminis (funkcinis), ar yra antrinis (kokios nors ligos pasekmė).

Veiksniai sąlygojantys funkcinį vidurių užkietėjimą:

• netaisyklinga mityba (mažai skysčių, skaidulinių medžiagų);
• mažas fizinis aktyvumas;
• psichologiniai veiksniai (netinkamos aplinkos sąlygos, gėdos jausmas);
• nėštumas;
• vyresnis amžius.

Veiksniai įtakojantys antrinio vidurių užkietėjimo (obstipacijos) atsiradimą:

• žarnyno ligos (navikai, diverkulitas, išangės ligos);
• nervų ligos (išsėtinė sklerozė, parkinsono liga);
• skydliaukės ligos;
• cukrinis diabetas;
• galvos ar stuburo smegenų traumos;
• ilgas kai kurių vaistų vartojimas (antidepresantų).

Vidurių užkietėjimo diagnozavimas ir gydymas

Vidurių užkietėjimo priežasčiai nustatyti atliekami įvairūs tyrimai: kraujo, šlapimo, išmatų tyrimai, harmonų kiekio kraujyje tyrimas, storosios žarnos rentgenologinis tyrimas (irigoskopija), rektoskopija, kolonoskopija.

Gydymas skiriamas atsižvelgiant į vidurių užkietėjimo priežastį, žmogaus amžių. Pirmiausia, vidurių užkietėjimas, ypač jauniems žmonėms, yra gydomas nemedikamentinėmis priemonėmis.

Labai svarbus psichologinis nusiteikimas, tuštinimosi įpročių formavimas, reguliari mityba. Būtina mažiau vartoti maisto produktų, kurie turi savybę kietinti išmatas, vartoti pakankamai skysčių (per parą 1,5-2 l), vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turintį maistą.

Kuomet nemedikamentinis gydymas nepadeda, taikomas medikamentinis gydymas, kuris derinamas su racionalia mityba. Stimuliuojantys laisvinamieji vaistai gali būti naudojami ne ilgiau kaip savaitę. Geriamųjų preparatų poveikis paprastai pasireiškia po 6 - 10 val., rektalinių formų (žvakučių) - po 30 - 60 min. Ilgas laisvinamųjų vaistų vartojimas gali sukelti pripratimą, pabloginti natūralią žarnų funkciją.

Negydomas vidurių užkietėjimas ilgainiui gali sukelti rimtas ligas ir komplikacijas:

• žarnų nepraeinamumą;
• žarnyno uždegimą;
• hemorojų;
• išangės įplyšimą;
• storosios žarnos vėžį.

Išsivysčius vidurių užkietėjimo komplikacijoms, kartais reikalingas ir chirurginis gydymas.

Patarimai kaip išvengti vidurių užkietėjimo (obstipacijos)

Norint išvengti vidurių užkietėjimo (obstipacijos), pirmiausia reikia pakoreguoti mitybą, didinti fizinį aktyvumą. Rekomenduojama valgyti ne mažiau kaip 4-5 kartus per dieną, vartoti daug skysčių, daugiau ląstelienos turintį maistą: rupaus malimo duoną, sėlenas. įvairias kruopas, vartoti mažiau gyvulinių riebalų ir saldumynų.

Esant vidurių užkietėjimui (obstipacijai) gali padėti ir liaudiškos priemonės:

• stiklinė šviežių morkų sulčių (vaikams po 1 valg. š. rytais ir prieš miegą), geriama nepusryčiavus;
• 1/3 stiklinės šviežių burokėlių sulčių gerti 20 min. prieš valgį arba suvalgyti 100-150 g virtų burokėlių prieš pusryčius;
• 1/2 stiklinės bulvių sulčių gerti 2-3 kartus per dieną, 30 min. prieš valgį;
• vartoti po 1 valg. š. gysločių sėklų, gausiai užgeriant vandeniu, nepusryčiavus;
• 3 kartus per dieną išgerti po 1/2-2/3 stiklinės raugintų kopūstų sulčių.