Glaukoma. Glaukomos rūšys, priežastys, stadijos, gydymas.

Glaukoma - lėtinė akių liga, kuriai progresuojant dėl kylančio akispūdžio, pažeisto regos nervo ir akies skysčių nutekėjimo sutrikimų žmogus gali apakti. Dažniausi glaukomos atvejai - tarp pagyvenusių žmonių, rečiau ji pažeidžia jaunesnių kaip 40 metų žmonių akis, pasitaiko ir naujagimių bei kūdikių susirgimų glaukoma.

Glaukomos rūšys

Įgimta glaukoma - dažniausiai paveldima, taip pat ją gali sukelti mamos nėštumo metu persirgtos infekcinės ligos, apsinuodijimas, radiacija, alkoholio vartojimas arba vaisiaus patirtos traumos. Įgimta glaukoma išryškėja pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, jei defektai nepastebimi iš karto - ankstyvoje vaikystėje ar jaunystėje.

Pagrindiniai požymiai: padidėjęs akispūdis, abipusis ragenos arba viso akies obuolio padidėjimas.

Pirminė glaukoma - dažniausiai pasitaikanti glaukomos rūšis, skirstoma smulkiau į:

• atviro kampo;
• uždaro kampo;
• glaukomą su normaliu akispūdžiu.

Antrinė glaukoma - pasireiškia kaip kitų ligų, kurios galėjo pažeisti akies struktūras, atsakingas už akies skysčio cirkuliaciją, pasekmė.

Glaukomos priežastys ir požymiai

Atviro kampo glaukoma dažniausiai vystosi nepastebimai, pažeisdama abi akis - iš pradžių vieną, po to - kitą. Esant šiai glaukomos formai, drenažinė akies sistema nebeatlieka savo funkcijų, dėl to pradeda kilti akispūdis. Tik vėlesnėse jos stadijose pradedama jausti:

• diskomfortas akyse, sunkumas;
• skausmas antakio ir galvos srityje;
• regėjimo susilpnėjimas;
• žiūrint į šviesą matomi spalvoti ratilai;
• periodiškai akyse "tvyro rūkas";
• susiaurėjęs regėjimo kampas (matomas tik tiesiai esantis objektas, tarsi žiūrint pro vamzdelį).

Atviro kampo glaukoma laikoma genetiškai paveldima liga. Manoma, kad ją gali išprovokuoti trumparegystė, solidus amžius, cukraligė, hipotonija, aterosklerozė, kaklo osteochondrozė ir kitos ligos, sutrikdančios smegenų ir akių mitybą.

Uždaro kampo glaukoma kyla dėl šių galimų priežasčių:

• anatominių akies savybių: mažo akies dydžio, mažos priekinės akies kameros ar siauro jos kampo, didelio akies lęšiuko, toliaregystės;
• perteklinio akies skysčių gaminimo; vyzdžio padidėjimo;
• amžiaus sukeltų akies pakitimų.

Uždaro kampo glaukomai būdinga:

• periodiški, palaipsniui ilgėjantys akispūdžio padidėjimo periodai;
• ūmūs priepuoliai;

Iki ūmių glaukomos priepuolių žmogus gali jausti diskomfortą, matyti spalvotus ratilus, trumpam prarasti regėjimą. Šias būsenas neretai sukelia ilgalaikis buvimas tamsoje arba emocinis susijaudinimas.

Ūmų glaukomos priepuolį gali sukelti ilgas buvimas tamsoje, nervinė įtampa, nuovargis, ilgas darbas nulenkus galvą, gausus skysčių vartojimas, tačiau jis gali prasidėti ir be akivaizdžių priežasčių.

Ištikus priepuoliui:

• glaukomos pažeistos akies regėjimo aštrumas staigiai nusilpsta;
• "rūkas" akyse;
• išsiplėtęs vyzdys (-iai) nereaguoja į šviesą, tampa nejudrus, įgyja drumstą melsvą atspalvį;
• akispūdis labai padidėja, atsiranda spalvotų ratilų, diskomforto jausmas akyse;
• žmogų kamuoja akių ir galvos skausmas, kartais skauda širdies ar pilvo plote, gali pykinti, apima silpnumas.

Ūmus glaukomos priepuolis gresia apakimu, todėl pastebėjus pirmuosius simptomus būtina kuo skubiau sumažinti akispūdį gydytojo skirtais medikamentais.

Glaukoma gali vystytis nedidėjant akispūdžiui - taip nutinka sutrikus akies aprūpinimui krauju. Šiai glaukomos rūšiai būdingi tokie pat simptomai, išskyrus padidėjusį akispūdį, kaip atviro kampo glaukomai.

Glaukomos gydymo būdai