Daugiau nei 80-iai procentų visų naujagimių nustatoma gelta - kūdikio oda, gleivinė ir akių obuoliai įgyja gelsvą atspalvį. Taip nutinka dėl per didelio susikaupusio bilirubino kiekio, kuris kūdikio kraujyje atsiranda natūraliai yrant hemoglobinui. Šie procesai vyksta kiekvieno naujagimio organizme, tačiau jei vaiko kepenys nespėja perdirbti toksiškojo bilirubino, šis patenka į audinius, ir naujagimis pagelsta.
Priklausomai nuo to, kokia geltos atsiradimo priežastis, ši liga skirstoma į fiziologinę geltą, mamos pieno geltą ir hemolizinę geltą.
Paprastai fiziologinė gelta, kuri sudaro 60-80 proc. visų naujagimių geltos atvejų, prasideda antrąją naujagimio gyvenimo parą ir išnyksta per 2-4 savaites. Gelsvas atspalvis "keliauja" vaiko kūneliu - nuo veido iki kojų, ilgiausiai pageltęs išlieka veidas.
Ką tik gimusio kūdikio kraujyje vyksta spartus hemoglobino kaitos procesas - hemoglobiną, kuris tiekė deguonį vaisiui mamos įsčiose, keičia savarankiškai kvėpuojančio žmogaus hemoglobinas, todėl kepenys tiesiog nespėja perdirbti susikaupusio bilirubino.
Esant fiziologinei geltai paprastai neskiriama gydymo, nes ši liga praeina savaime, sustiprėjus naujagimio kepenims. Rekomenduojama atidžiai stebėti vaiko būklę - neturėtų pageltonuoti visas vaiko kūnas, o jei taip nutinka, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Mamos pieno geltos priežastis - per didelis estrogenų kiekis motinos piene. Ši gelta taip pat nėra pavojinga, tačiau ji gali trukti iki 3 mėnesių. Esant mamos pieno geltai kūdikis gerai priauga svorio, dažnai tuštinasi ir šlapinasi, yra aktyvus, o bilirubino kiekis jo kraujyje tik nežymiai viršija normos ribas.
Mamos pieno gelta praeina savaime. Yra nuomonių, kad bilirubinas geriausiai pasišalina su šlapimu, todėl patariama duoti kūdikiui daugiau gerti, skiriama gliukozės, kartais rekomenduojama kelioms paroms nutraukti natūralų maitinimą ir primaitinti kūdikį mišinuku. Nors naujausi tyrimai parodė, kad daugiau nei 95 proc. bilirubino pasišalina su išmatomis, todėl geriausias būdas mamos pieno geltai įveikti - dažnas vaiko maitinimas mamos pienu ir nuolatinis vaiko savijautos stebėjimas, prireikus atliekami gydytojo skirti tyrimai.
Mažiau nei 1-ą proc. naujagimių geltos atvejų sudaro hemolitinė gelta, išryškėjanti pirmosiomis kūdikio gyvenimo valandomis. Šios geltos atsiradimą provokuoja vaiko ir mamos kraujo grupių nesutapimas arba rezus konfliktas. Jei mama turi I kraujo grupę, siekiant suvaldyti hemolitinę geltą, ką tik gimusiam vaikui iš karto nustatoma kraujo grupė: jei ji tokia pat kaip ir mamos, rizikos nėra, jei skiriasi, vaikas stebimas gydytojų. Jei vaiko mama turi rezus neigiamą kraujo grupę, paprastai tai žinoma iki gimdymo, ir hemolitinė gelta lengvai suvaldoma.
Organizmo apnuodijimas bilurubinu esant hemolitinei geltai vyksta labai staigiai, vaiko būklė sparčiai blogėja – jis pasidaro vangus, mieguistas, silpnėja jo raumenų tonusas. Hemolitinė gelta labai pavojinga vaiko sveikatai ir net gyvybei. Jau 3-4 gyvenimo parą, nesuteikus kvalifikuotos pagalbos, susikaupęs bilurubinas gali prasiskverbti į naujagimio smegenis ir jas negrįžtamai pažeisti. Pagrindiniai šios, dar vadinamos branduolinės, geltos požymiai: vaikas negali palenkti galvos ir nuolat spiegia, jo akys plačiai atmerktos. Hemolitinė gelta gydoma ligoninėje.