Įgimtas, įgytas ir tariamasis žvairumas – jų priežastys. Daugelio vaikų akys pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tarsi plaukioja, jų judesiai būna nekoordinuoti. Gebėjimas matyti abiem akimis formuojasi palaipsniui. Nuo trečio gyvenimo mėnesio kūdikis jau geba koncentruoti žvilgsnį, būtent tada tėvai gali pastebėti, jog vaiko akys žvelgia nevienodai: viena arba abi krypsta nosies arba smilkinių link, rečiau – kitomis kryptimis.
Esant fiziologiniam, arba nepastoviam, žvairumui, iki 6 mėnesių kūdikio akys turėtų žvelgti vienodai tiesiai. Jei taip neatsitinka, diagnozuojamas įgimtas žvairumas. Tokio žvairumo priežasčių gali būti labai daug:
Įgytu laikomas dėl sunkios smegenų ligos ar traumos apie 2-4 gyvenimo metus atsiradęs žvairumas.
Kartais dėl savitos vaiko veido formos, plataus tarpuakio ar vokų raukšlių žvairumu palaikomas tariamasis žvairumas, kuris, keičiantis veido formai, tampa nebematomas.
Žvairuojant smegenys gauna du skirtingus vaizdus, kurių negali sujungti, todėl matomi objektai arba dvejinasi, arba, smegenims blokuojant „brokuotą paveiksliuką“, nukrypusios akies funkcija pamažu silpnėja, ji tampa „tingi“, o anatomiškai sveika akis pradeda blogai matyti. Tokiu atveju išsivysto ambliopija – regėjimo vystymosi sutrikimas.
Priklausomai nuo žvairumo rūšies, kurių yra keliolika, specialistai parenka konkrečiam vaikui tinkantį gydymo priemonių kompleksą.
Žvairuojančio vaiko tėvai turėtų nusiteikti ne vienerius metus truksiančiam gydymui, kurį dažniausiai sudaro keli etapai: akinių nešiojimas, ambliopijos gydymas, prireikus – operacija.
Vaikui su įgimtu žvairumu pirmiausia gali būti skirti akiniai toliaregystei koreguoti. Jei panešiojus akinius akys neišsitiesina, dažniausiai skiriama operacija. Ją patariama atlikti iki dvejų metų, nes, išlikus bent 5 laipsnių žvairumo kampui, būtina pakartotinė operacija. Jei iki dvejų metų akys nesusitvarko, abiakio regėjimo atstatyti nepavyks, o vėliau akys gali nukrypti į kitą pusę.
Kitais žvairumo atvejais gali būti skirti akiniai ambliopijai gydyti. Juos būtina nešioti nuolat. Kartais regėjimui normalizuoti pakanka vien jų, jei ne – taikomas sveikosios akies dengimo metodas, skatinant dirbti „tingiąją“. Jei šie būdai nepadeda, būtina chirurginė operacija. Po pirmosios operacijos akys ištiesinamos apie 80 proc. vaikų, kitiems reikia vienos ar kelių papildomų operacijų. Akių padėtis pasikeičia iškart po operacjos, bet tikrieji rezultatai paaiškėja praėjus 4-6 savaitėms.
Po operacijos gydymas nesibaigia – gali tekti ir toliau nešioti akinius, būtinai tikrintis profilaktiškai, tausoti akis.