Kūdikių sloga. Slogos ypatumai, galimos priežastys ir gydymas.

Nosyje esančios gleivės atlieka labai svarbią funkciją - jos drėkina ir išvalo įkvepiamą orą. Nosies gleivinėje, be liaukų, išskiriančių gleives, yra begalė limfmazgių, kurie šias gleives aprūpina leukocitais, o pastarieji savo ruožtu žudo į organizmą bandančias patekti bakterijas.

Taigi dažnai pediatrai lengvos formos slogą, jei vaikas nekarščiuoja, įprastai valgo ir miega, vadina imuniteto treniruote. Tokia sloga negydoma ar bent jau nepatariama kažkaip gydyti, kad vaiko organizmas išmoktų pats kovoti. Tėvai turėtų tik stebėti kūdikio savijautą, reguliariai valyti išbėgančias gleives švaria nosinaite, dažnai drėgnai valyti patalpas ir jas vėdinti.

Galimos kūdikių slogos priežastys ir simptomai

• Infekcinė sloga. Tai viena dažniausių slogos priežasčių. Ją sukelia į kvėpavimo takus patekęs ligos sukėlėjas - infekcija arba bakterija. Pasireiškia paburkusia gleivine, nosies varvėjimu pirmomis ligos dienomis, pasunkėjusiu kvėpavimu, čiaudėjimu. Po kelių dienų išskyros iš nosies sutirštėja, įgauna gelsvą ar žalsvą atspalvį, kūdikio kūno temperatūra pakyla, vėliau gali prisidėti kosulys, švokštimas;
• Alerginė sloga. Ji atsiranda, jei kūdikis jautrus kažkuriems alergenams - dulkėms, maisto produktams, tabako dūmams ir kt. Kūdikio, sergančio alergine sloga, varva ne tik nosis, bet ir ašaroja akys, išskyros iš nosies labai gausios, skystos. Temparatūra išlieka stabili, nėra ir kitų infekcinei slogai būdingų požymių;
• Slogą gali sukelti ir į nosies ertmę patekęs svetimkūnis;
• Vadinamoji dantų dygimo sukelta sloga - paprastai ji atsiranda 1-2 savaites prieš dantų dygimą. Nosis dažniau varva dygstant viršutiniams dantims;
• Apie 2-3 gyvenimo mėnesį tėvai gali išgirsti savotišką kūdikio kriuksėjimą - šie garsai sklinda tarp nosies ir gerklės. Jei valgant vaikui šių garsų negirdima – tai normalus reiškinys. Kūdikiui atsirūgstant dalis skrandžio turinio patenka į nosies ertmę, nesukeldama pavojaus kūdikio sveikatai.
• Apie 1,5-2 gyvenimo mėnesį tėvai gali pastebėti tariamąją slogą. Šiuo gyvenimo tarpsniu aktyviai dirba kūdikio seilių liaukos, vaikas "leidžia burbulus" ne tik pro burną, bet ir pro nosį. Jei nėra kitų slogai būdingų požymių, dėl šios netikros slogos nerimauti nevertėtų.

Slogos trukmė ir komplikacijos

Jei, esant infekcinei slogai, smarkiai užgula kūdikio nosį, gleivės tampa tąsios, tirštos, gelsvos ar žalsvos - vadinasi, kūdikio imunitetas nesugebėjo nugalėti infekcijos, ir jam reikalinga pagalba. Kūdikių sloga nemaloni tuo, kad užsikimšus nosiai, mažylis nemoka kvėpuoti per burną, dėl to prastai ar visiškai nevalgo, vos užmigęs prabunda, tampa irzlus.

Sloga gali išprovokuoti kitas kvėpavimo takų ligas - nosiaryklės, gerklų, balso plyšio uždegimą, o negydoma gali sukelti ir rimtesnes komplikacijas - laringitą, tracheitą, bronchitą, plaučių uždegimą. Jei kūdikis tampa itin neramus, dažnai verkia, neleidžia prisiliesti prie ausyčių, sukyla jo kūno temperatūra - tikėtina dar viena dažna slogos komplikacija - vidurinės ausies uždegimas.
Paprastai infekcinė sloga trunka 7-10 dienų.

Slogos gydymas

Pradinėje slogos stadijoje, kai gleivės bespalvės, gausios, o kūdikio savijauta gera, patariama tik atidžiai jį stebėti, nuolat valyti nosytę gleivių siurbikliu ar švaria nosinaite, purkšti ar lašinti sūraus vandens, odą aplink šnerves sutepti kremu. Kūdikiams iki pusės metų slogai gydyti paprastai neskiriama kraujagysles siaurinančių vaistų.

Tėvai turėtų žinoti, kad kūdikio nosies gleivinė yra lengvai pažeidžiama, todėl slogai gydyti negalima naudoti vaistų, kurių sudėtyje yra kamparo aliejaus, mentolio, taip pat česnako, svogūnų, juodųjų ridikų ir kitų liaudiškų priemonių, galinčių išsausinti ir dar labiau sudirginti gleivinę.

Jei sloga sergantis kūdikis gali kvėpuoti pro nosį - su juo galima eiti pasivaikščioti, svarbu prieš tai kruopščiai išvalyti nosį ir stebėti, kad lauke nekvėpuotų pro burną.