Artritas

Artritas. Artrito simptomai, požymiai

Artritas - tai uždegiminė liga, kuri pažeidžia sąnarius. Artritu susergama dėl bakterinės, virusinės arba grybelinės sąnarių infekcijos, alergijos, traumos, medžiagų apykaitos sutrikimo, nervų sistemos ligų ir genetinių veiksnių (paveldėjimo). Daugelis artrito atsiradimo priežasčių vis dar nėra žinomos.

Artritas kamuoja apie 350 mln. žmonių visame pasaulyje. Daugiau nei pusę sergančiųjų yra jaunesni nei 65 metų, beveik 60 proc. jų yra moterys. Artritu gali susirgti bet kurio amžiaus žmonės, dažnai jis atsiranda tarp 30-35 metų amžiaus. Yra diagnozuojama daugiau nei 100 artrito formų.

Artrito simptomai ir požymiai:

• paraudusi sąnario zona;
• jaučiamas sąnario sustingimas;
• sąnario patinimas ir jautrumas;
• sąnarių skausmas;
• raumenų silpnumas.

Sunkesnio artrito atveju gali pasireikšti ir rimtesni simptomai:

• karščiavimas;
• limfmazgių patinimas;
• svorio sumažėjimas;
• nuovargis.

Artritas gali pažeisti širdį, inkstus, plaučius, kepenis, gali prasidėti mažakraujystė. Artritas gali būti ūminis (prasideda staiga, sąnarių skausmas labai stiprus) ir lėtinis, besivystantis pamažu. Dažniausiai sergama lėtiniu artritu.

Artrito gydymas

Artritas beveik visada prasideda nepastebimai, tačiau artrito negydant, sąnariai tampa nejudrūs, deformuojasi. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius reikalinga pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, traumatologu, ortopedu, atlikti rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimus.

Artrito gydymas priklauso nuo to, koks artrito tipas yra diagnozuotas. Gydant artritą pirmiausia būtina pašalinti pagrindinę jo priežastį (per dideli fiziniai krūviai, netaisyklinga mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt.).

Artrito gydymo metodai:

• fizioterapija;
• gydomoji mankšta;
• antibiotikai, priešuždegiminiai preparatai;
• chirurginė procedūra.

Artrito gydymui labai svarbi yra mityba. Svarbu kasdien valgyti gerai subalansuotą ir visavertį maistą. Sergant artritu reikia vartoti daugiau vitamino C, nes organizmui jaučiant jo stygių, ligos simptomai paaštrėja.

Braškės ir ananasai yra vieni didžiausių vitamino C šaltinių vaisių ir uogų tarpe. Suvalgę 6~8 braškes per dieną gausite tiek vitamino C, kokia yra rekomenduojama paros norma. Ananasuose taip pat gausu vitamino B, mineralų ir bromelaino fermento. Bromelainas labai padeda sergant artritu ir esant uždegimui.

Artritu sergantiems žmonėms reikėtų vengti maisto produktų, turinčių daug krakmolo ir cukraus, riebios mėsos bei riebalų, įvairių padažų, alkoholinių gėrimų, o stengtis kuo daugiau vartoti omega - 3 rūgščių praturtintų produktų.

Sąnarių skausmus, nuovargį, jautrumą sumažina ir žuvų taukai. Nustatyta, jog naudinga vartoti yra menkių kepenų taukus, kuriuose gausu kaulams reikalingo A ir priešuždegiminį poveikį turinčio D vitaminų.

Svarbu gerti pakankamai vandens, nes vanduo sudaro iki 70 proc. kremzlės masės ir užtikrina gerą sąnarių sutepimą. Ne mažiau svarbu susinormalizuoti kūno svorį, nes esant viršsvoriui įsitempia stuburas, klubai, kulkšnys, juntama didesnė apkrova, dėl ko dar labiau sustiprėja artrito sukeliamas skausmas.

Sergant artritu labai svarbus reguliarus fizinis aktyvumas. Mokslininkai įrodė, jog jis nekenkia net ir sunkiomis artrito formomis sergantiems žmonėms. Labiausiai rekomenduojamas yra plaukiojimas, ėjimas, važinėjimąsis dviračiu. Atlikti tyrimai, rodo, jog tai ne tik nesukelia sąnarių uždegimo, bet ir pagerina bendrą sveikatos būklę, padidėja fizinis aktyvumas, tampa daug lengviau judėti. Rekomenduojamos fizioterapijos priemonės - šildomosios procedūros, masažai, raumenų stimuliavimas elektros impulsais gydymas ultragarsu, lazeriu, ir kt.

Sergant artritu svarbi yra ne tik reguliari mankšta, tempimo pratimai, bet ir bendra psichologinė būsena. Jaučiant psichologinę įtampą, jaučiamas ir didesnis fizinis skausmas, todėl labai svarbu atsipalaiduoti ir nusiteikti pozityviai.