Reakcija į vieno ar kito vabzdžio įkandimą - individuali. Skiriamos šios reakcijos į vabzdžių nuodus ar seiles rūšys: normali (skausmas, odos paraudimas, patinimas), lokali (didesnio odos ploto patinimas), alerginė (pasunkėjęs kvėpavimas, gausus niežtintis bėrimas, veido, burnos, gerklės tinimas, nerimas, padažnėjęs pulsas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, žemas kraujospūdis, sąnarių skausmai).
Alerginė reakcija gali kilti praėjus vos kelioms minutėms po įkandimo ir, laiku nesuteikus pagalbos, gali baigtis mirtimi. Esant šiems požymiams, būtina kreiptis į medikus. Uodai ir bimbalai kąsdami su seilėmis įleidžia ne nuodus, o tam tikrą medžiagą, stabdančią kraujo krešėjimą - koaguliantą. Įkandus uodui ar bimbalui negalima kasyti niežtinčios vietos, nes taip alergenas pasiskirsto toliau, niežti dar labiau, dėl įdrėskimų gali kilti infekcija.
Uodo įkandimo vieta paprastai parausta, kiek patinsta, ją skauda, niežti, vaikams gali sutrikti miegas.
Bimbalai odą įpjauna. Jo įkandimo vietoje atsiranda gerokai didesnis patinimas nei įkandus uodui.
Bimbalo įkandimas savaime nėra baisus, tačiau šie vabzdžiai, kaip ir uodai bei mašalai, platina pavojingas infekcines ligas: maliariją, tuliaremiją ir kt.Mašalai atkanda šiek tiek odos ir įleidžia nuodus kartu su koaguliantu. Įkandimo vietą labai skauda, kyla stiprus niežulys (dažnai nusidraskoma iki kraujo), patinimas. Esant daugybiniams mašalų įkandimams gali pakilti temperatūra, atsirasti apsinuodijimo požymių.
Uodų, mašalų ir bimbalų įkandimų vietą reikia dezinfekuoti švariai ją nuplovus su muilu, spiritu ar degtine, citrinų sultimis.
Neutralizuoti toksinus padeda toks mišinukas: trys šaukšteliai sodos sumaišomi su vienu šaukšteliu vandens, gauta mase tepamos niežtinčios vietos. Odą padės nuraminti arbatmedžio, mėtų, eukalipto aliejus, alijošiaus sultys.
Bitės ir kamanės dažniausiai puola žmogų tik gindamosis. Bičių ir kamanių geluonis yra šukėta, todėl jos gelia tik kartą ir miršta, nes geluonis įstringa. Įkandimo vietoje atsiranda nedidelė raudona dėmelė su baltu taškeliu centre. Į "priešo" organizmą patekę nuodai gali sukelti patinimą, skausmą, niežėjimą, o po 2-3 dienų visi šie simptomai dingsta.
Vapsvos ir širšės gali pulti žmogų be jokios priežasties. Jų geluonis lygi, todėl jos gali gelti keletą kartų, kol išnaudoja visą nuodų atsargą. Jei vapsva ar širšė įgėlė vieną kartą, atsiranda odos patinimas ir paraudimas (diametras – apie 5-10 cm), oda įkandimo vietoje įkaista. Šie požymiai išnyksta maždaug po paros, tačiau jei vapsvos ar širšės įkandimo vietoje iškilo pūslės, jos gali laikytis iki kelių savaičių.
Po daugybinių vapsvų ir širšių įgėlimų atsiranda apsinuodijimo požymių: svaigsta ir skauda galvą, pykina, purto šaltkrėtis, sukyla temperatūra. Pirmomis valandomis po įkandimo ar vėliau (nuo 6 iki 12 val.) gali kilti alerginei reakcijai būdingų simptomų.
Bičių, kamanių, vapsvų ir širšių geluonį būtina kuo greičiau ištraukti, kad į organizmą patektų kuo mažiau nuodų. Geluonis išstumiama nagu ar kokiu kietu daiktu, pavyzdžiui, mokėjimo kortele - taip pat, kaip rakštis. Ant įkandimo vietos patartina palaikyti vatos tamponėlį, suvilgytą česnako sultyse, amoniako tirpale ar tiesiog pasūdytame vandenyje.
Jei bitės, kamanės, širšės ar vapsvos įgėlė į ranką, geriausia nusimauti visus žiedus. Itin pavojingi šių vabzdžių įgėlimai galvos, kaklo, burnos srityje, kadangi, ištinus liežuviui ir gerklei, žmogus gali uždusti. Geriausia tokiu atveju, taip pat tada, kai patinimas ir paraudimas neišnyksta praėjus 2 dienoms, kuo skubiau kreiptis į medikus.
Alergiški žmonės visada su savimi turėtų nešiotis antihistamininių vaistų, dimedrolio, efidrino, prednizolono.