Vaikų mažakraujystė. Mažakraujystės priežastys, simptomai, gydymas
Mažakraujystė, arba anemija, prasideda organizmo audiniams nebegaunant pakankamai deguonies. Taip atsitinka, jei etitrocituose sumažėja hemoglobino, nudažančio kraują raudonai, koncentracija.
Dažniausiai vaikams pradeda vystystis mažakraujystė, jei jų organizme trūksta geležies, folio rūgšties, vario, B grupės vitaminų, baltymų.
Kūdikių kraujyje hemoglobino koncentracija pastebimai sumažėja apie 3-6 gyvenimo mėnesį, neišnešiotiems – anksčiau. Nustatyta, kad mamos pienu maitinami kūdikiai mažakraujyste serga daug rečiau, nei maitinami dirbtinai, nes mamos pieno sudėtyje geležies, baltymų, vario ir kitų mikroelementų gerokai daugiau nei mišinukuose, pagamintuose iš karvės pieno.
Mažakraujystė gali prasidėti ir dėl kitų priežasčių:
- Praradus daug kraujo;
- Kaulų čiulpams gaminant nepakankamai eritrocitų;
- Jei dėl įgimtų ar įgytų organizmo savybių eritrocitai intensyviai ardomi;
- Esant ligoms, trikdančioms medžiagų, būtinų hemoglobinui gamintis, įsisavinimą;
- Mišrios kilmės: esant nudegimams, ūmioms infekcijoms, augliams, endokrininės sistemos patologijoms.
Mažakraujystės simptomai
Įtarti, kad vaikas serga mažakraujyste, galima pagal šiuos išorinius simptomus:
- Prastas apetitas;
- Vaikas pablykšta, jo gleivinė pabąla;
- Plaukai ir oda išsausėja, nagai lūžinėja;
- Vaikas greitai pavargsta, tampa dirglus, neramus; kankina nemiga arba nuolatinis mieguistumas;
- Sutrinka vaiko virškinimo procesas: dažniau užkietėja viduriai ir atvirkščiai;
- Skonio ir uoslės pokyčiai – vaikas gali valgyti smėlį, žemę, kreidą ir pan.;
- Mažakraujyste sergantis vaikas dažniau serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, ūmiomis žarnyno infekcijomis;
- Galvos svaigimas, skausmas, spengimas ausyse, bendras silpnumas;
- Nuolat besilaikanti temperatūra (37-38 С°);
- Negydant mažakraujystės arba jai pernelyg greitai progresuojant, sutrinka kraujotakos sistemos veikla;
- Nuo deguonies stygiaus kenčia ir nervų sistema – sulėtėja daugelis procesų, tarp jų ir mąstymas.
Mažakraujystės nustatymas
Pastebėjus minėtus mažakraujystės požymius, būtina patikrinti vaiko kraują. Dažniausiai mažakraujystei nustatyti pakanka dviejų rodiklių: eritrocitų ir hemoglobino kiekio. Kūdikių, jaunesnių nei 1 metų, krayjyje leistina hemoglobino koncentracija keičiasi kas mėnesį. Pavyzdžiui, pirmąją gyvenimo savaitę ji turi siekti apie 180-220 g/l, 5-6 mėn. – ne mažiau kaip 110 g/l. Vaikų nuo 1 iki 6 metų žemiausia hemoglobino koncentracija gali būti 110 g/l, vyresnių kaip 6 metų – 120 g/l.
Mažakraujystės gydymas
Jei mažakraujystė nustatyta žindomam kūdikiui – žindyvė turėtų praturtinti savo mitybą, o prireikus ir pavartoti gydytojo skirtų preparatų. Dirbtinai maitinamam kūdikiui tokiu atveju siūloma parinkti geležies praturtintus mišinukus, o pradėjus primaitinti kietu maistu – pagal kūdikio amžių įvesti mėsą, kepenis, kiaušinio trynį, daržoves ir žalumynus.
Vyresnių mažakraujyste sergančių vaikų valgiaraštis irgi sudaromas taip, kad produktuose būtų kuo daugiau naudingųjų elementų, ir kad jie geriau įsisavintų.
Nustatyta, kad organizmas pasisavina daugiau geležies iš gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip paukštiena, jautiena. Tėvai turėtų atminti, kad mėsos, žuvies produktai, taip pat kepenų gaminiai pagerina geležies įsisavinimą iš daržovių. Geležies įsisavinimo efektyvumą didina ir askorbo bei gintaro rūgštys, fruktozė, o kalcis, oksalo rūgštis (jos yra špinatuose), fosfatai trukdo šiam įsisavinimui.
Organizmui būtinų mineralinių medžiagų (magnio, cinko, mangano, vario, jodo) daugiausia yra burokėliuose, petražolėse, raudongūžiuose kopūstuose, kviečių gemaluose, ankštinėse daržovėse.
Vis dėlto manoma, kad vien subalansuotos mitybos atstatyti normaliam kraujui gali nepakakti. Geležies įsisavinimas iš maisto produktų yra labai ribotas, todėl, be dietos, gydant mažakraujystę gali būti skirti geležies preparatų, taip pat B grupės vitaminų ir vitamino C. Geležies turinčius vaistus reikėtų gerti pusvalandį iki valgio arba praėjus kelioms valandoms po jo.
Komentarai
