Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson) - britų gydytojas ir geologas, 1817m. išspausdinęs "Esė apie drebantįjį paralyžių", kur aprašė šios, iki tol dar neištirtos, ligos pacientams būdingus simptomus. Praėjus daugiau nei šimtui metų garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Žanas Martinas Šarko šią ligą plačiau ištyrė ir pavadino Parkinsono liga.
Parkinsono liga - tai viena dažniausių degeneracinių nervų sistemos ligų. Šia liga serga apie 11 000 gyventojų Lietuvoje, 1 mln. Europos sąjungoje (ES) ir apie 10 mln. visame pasaulyje.
Sergant šia neurologine liga, nyksta tam tikros galvos smegenų sritys (dažniausiai dalyvaujančios judesių kontrolėje), todėl sutrinka kordinacija, suletėja judesiai. Nors ši liga dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonės, pastaraisiais metais pastebima ligos jaunėjimo tendencija: vis dažniau diagnozė nustatoma vos 30 m. perkopusiems ar net jaunesniems asmenims, itin retai - ir vaikams. Laimei, visuomenė vis daugiau sužino apie ligos simptomus, todėl pas gydytojus dažniau atvyksta pacientai, kurių liga ankstyvos stadijos, o tai ženkliai palengvina Parkinsono ligos gydymą.
Galimos ligos priežastys:
Ligos simptomai:
Ankstyvojoje stadijoje Parkinsono ligą gali būti sunku nustatyti, tačiau nepaisant to, šeimos ar kitas gydytojas pastebėjęs bent keletą šios ligos simptomų - drebėjimą, judesių sulėtėjimas, pakitusią kordinaciją, turi nedelsiant nukeipti pacientą neurologo konsultacijai. Jei reikia, atliekami laboratoriniai kraujo ir kiti tyrimai, galvos smegenų kompiuterinė (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), taip pat pozitroninės emisinės tomografijos (PET) ar vieno fotono emisinės kompiuterinės tomografijos (SPECT) tyrimai, kurie parodo struktūrinius ir biocheminius pakitimus galvos smegenyse.
Tai lėtai plintanti po organizmą ir progresuojanti liga. Iš pradžių ligoniui pradeda drebėti viena ranka ar koja, vėliau - ir kitos kūno dalys: apatinis žandikaulis, galva... Drebėjimas matomas ramybėje, tam tikroje pozoje, sustiprėja susijaudinus, sumažėja judesių metu ir išnyksta miegant. Ligoniui sutrinka stovėsena, eisena ir pusiausvyra. Apie šią ligą galima įtarti ir iš ligonio eisenos, mat žmonės, sergantys šia liga, vaikšto labai smulkiais žingsneliais, palinkę į priekį, kiek sulenktomis rankomis bei kojomis. Jiems sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, laiku sustoti einant, staigiau pasukti į šoną, yra polinkis griūti. Negana to, Parkinsono liga pasikeičia ir ligonių rašysena: raidės tampa smulkios, ilgiau rašant - dar mažesnės, nebe aiškios. Balsas tampa monotoniškas, gali prikimti. Ilgiau sergant vargina seilėtekis, gali pasunkėti kramtymas, rijimas. Neretai gausiau riebaluojasi oda ir plaukai, užkietėja viduriai, gali atsirasti šlapinimosi bei lytinės funkcijos sutrikimų. Ligoniai gali jausti didesnį, nei anksčiau, nuovargį. Sulėtėja mąstymas, minčių dėstymas, dažnai kartu nustatoma depresija.
Dažniausiai Parkinsono liga gydoma vaistais. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie vaistai (rasagilinas, selegilinas, pramipeksolis, ropinirolis) netik pašalina simptomus, bet ir lėtina ligos progresavimą. Jei pacientas gydomas šiais vaistais, tikėtina, kad jo ligos eiga bus palankesnė, o gyvenimo kokybė geresnė. Kiti vaistai (levodopa, amantadinas, triheksifenidilis) šalina tik ligos simptomus.
Kai ligos simptomai mažai reaguoja į gydymą vaistais, atsiranda būklės svyravimų, taikomi alternatyvūs gydymo metodai: į galvos smegenis implantuojamas elektrinis stimuliatorius (stereotaksinė gilioji galvos smegenų stimuliacija) arba vaistai tiekiami kitu būdu (tiesiogiai į dvylikapirštę žarną, aplenkiant skrandį, nuolatine pompa tiekiamas levodopos/ karbidopos gelis arba į poodį pompa injekuojamas apomorfinas).
Atsiranda naujų Parkinsono ligos gydymo alternatyvų. Kuriamas eksperimentinis genų inžinerijos metodu pagrįstas gydymo būdas, kurio tikslas - pakeisti klaidingą genetinę informaciją teikiančius konkrečius genus sveikais, atkurti biocheminę pusiausvyrą galvos smegenyse ir sustabdyti nervinių ląstelių nykimą.
Nemažiau svarbūs ir nemedikamentiniai gydymo būdai: kasdieninė mankšta ir fizinis aktyvumas, reabilitacija, kuri gerina judesius, kalbą, rijimą. Pavyzdžiui, drebėjimą mažina pratimai su kamuoliuku (patariama ritmiškai mėtyti kamuoliuką iš vienos rankos į kitą ir atsipalaiduoti arba jį spaudyti), stalo teniso žaidimas, pirštų "sprigtų" pratimas, pieštuko sukimas pirštuose, rankos laikymas (kai kitas žmogus laiko jūsų ranką). Taip pat žingsnio pradėjimas kulnu, ritmiškas skaičiavimas, prisilietimas atsiradus sustingimui, žygiavimas, žingsniavimas atgal (padeda atsiradus sustingimui), kamuolio mušinėjimas į žemę, raumenų tempimo pratimai, šokiai kurie padeda atsipalaiduoti, mažina sustingimą, drebėjimą, gerina pusiausvyrą.