Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas. Atopinio dermatito požymiai ir simptomai

Atopinis dermatitas - tai lėtinė, pasikartojanti uždegiminė odos liga, kuriai būdingi niežtintys uždegiminiai odos židiniai, neturintys nuolatinės vietos. Atopinis dermatitas paplitęs labai plačiai ir šia liga ypač dažnai serga vaikai.
Atopinį dermatitą sukelia bei provokuoja ir emocinė įtampa, stresas, netinkamas klimatas, genetiniai faktoriai, imuninės sistemos pokyčiai, įvairūs alergenai...

Atopinį dermatitą sukeliantys ir provokuojantys veiksniai:

genetiniai faktoriai (jei serga ar sirgo vienas iš tėvų, tikimybė susirgti vaikui - 30%, jei serga abu tėvai - 70%);
imuninės sistemos pokyčiai (padidėjęs jautrumas dirgikliams, susilpnėjęs atsparumas stafilokokams, virusams ir grybeliams);
maisto alergenai, ypač vaikams (kiaušiniai, pienas, žuvis, sojos produktai, riešutai, citrusiniai vaisiai);
aplinkos alergenai (namų dulkių erkutės, žiedadulkės, naminių gyvūnų plaukai);
kontaktiniai alergenai (nikelis, chromas, lateksas, parfumerija ir kosmetika).

Atopinio dermatito simptomai ir požymiai:

odos sausumas;
odos bėrimas;
odos paraudimas;
odos pleiskanojimas;
niežulys;
odos sustorėjimas, sukietėjimas;
vandeningos pūslelės;
šašų, įtrūkimų atsiradimas.

Skiriami du pagrindiniai atopinio dermatito tipai:

kūdikių ir mažų vaikų tipas (amžius nuo 2 mėn. iki 4 metų).
Pažeistos odos vietos: kakta, skruostai, ausų kaušeliai, liemuo, alkūnės, keliai. Šio tipo odos pažeidimai labiau šlapiuoja.
vaikų, paauglių ir suaugusiųjų tipas (amžius nuo 4-14-30 metų).
Pažeistos odos vietos: veidas (kakta, vokai, lūpos), sprandas, kaklo šonai, plaštakų paviršius, vidinės alkūnių pusės, pakinkliai, riešai, čiurnos. Šiam tipui būdinga "sausa" ligos forma (mazgeliai, patinimai, nukasymai).

Atopinis dermatitas pagal ligos eigą skirstomas į keletą tipų:

lengvos eigos. Lengva ligos eiga pasireiškia nestipriu niežėjimu, nėra nukasymų ar nutrintų vietų;
vidutinio sunkumo eigos. Sukeliamas niežulys yra ženkliai stipresnis, kai kur ant odos atsiranda nukasymų, hemoraginių šašelių;
sunkios eigos. Vargina didelis niežėjimas, niežėjimas užeina priepuoliais, ant kūno yra daug nukasymų, nutrintų vietų, šašų.

Pastebėta, kad atopinis dermatitas paūmėja rudenį, o vasarą liga dažnai pasitraukia. Esant paūmėjimui, didėja paraudimas, niežulys, susidaro papulės ir šašai. Prasidėjus bakterinei infekcijai, susidaro pūlinukai.

Atopinio dermatito diagnozavimas ir gydymas

Atopinis dermatitas diagnozuojamas apžiūrėjus pažeistą odą, atlikus specialius tyrimus. Atopinio dermatito gydymas atliekamas gydytojų alergologų - klinikinių imunologų, dermatovenerologų, bendrosios praktikos, vidaus ligų gydytojų, pediatrų. Prireikus atliekami alerginiai testai, kartais atliekama odos biopsija (nedidelis odos gabalėlis paimamas ištyrimui mikroskopu).

Atopinio dermatito gydymas remiasi pagrindinio alergeno nustatymu ir pašalinimu (dieta, aplinkos kontrolė). Nesunkiai ligos eigai gydyti rekomenduojami nehormoniniai vaistai. Vienas iš tokių - homeopatinis preparatas Iricar (kremas ir tepalas). Šis preparatas mažina odos uždegimą bei niežulį. Odos barjerinei funkcijai atstatyti naudojami neutralūs tepalai – emolientai (pvz., Essex, Excipial, Linola-Fett, Cutibasa, Dermobasa).

Gydant ligą labai svarbu slopinti uždegimą (kortikosteroidai ar imunosupresantai). Atsiradus bakterinėms komplikacijoms, gydoma antibiotikais. Paaugliams ir suaugusiesiems gali būti taikoma fototerapija (UVB, UVA, PUVA).

Atopinio dermatito profilaktika

Norint išvengti atopinio dermatito, jo paūmėjimo, rekomenduojama:

vengti alergenų ir dirgiklių;
kontroliuoti dietą, aplinką;
tinkamai prižiūrėti odą; (nuolat drėkinti ir riebalinti specialiai tam skirtomis priemonėmis, naudoti neutralaus PH muilus);
vengti sintetinių rūbų;

Sergantį atopiniu dermatitu reikia saugotis įkvepiamų alergenų: dulkių, žiedadulkių, grybelių, pelėsių, aštrių kvapų. Rekomenduojama vartoti vitaminus, gerinančius odos būklę iš vidaus.