Kūdikių rachito priežastys, požymiai, profilaktika ir gydymas

Rachitas laikomas viena labiausiai paplitusių ligų tarp mažų vaikų. Norint išvengti rimtų šios ligos pasekmių, tėvams būtina laiku atkreipti dėmesį į galimus rachito požymius ir kreiptis į gydytoją.

Išskiriamos kelios pagrindinės rachito priežastys:

Vitamino D trūkumas dėl nepakankamo jo įsisavinimo su maistu. Vitaminas D skatina kalcio ir fosforo, būtinų kaulams formuotis, įsisavinimą. Organizme mažėjant šių mineralinių junginių, kaulai ima minkštėti;
Ultravioletinių spindulių stygius. Vitaminas D į organizmą patenka ne tik su maistu, bet ir per odą, kurioje esantys fermentai, veikiami saulės spindulių, virsta šiuo vitaminu.
Kai kurių medikamentų vartojimas;
Įgimti žarnyno, kepenų ar inkstų veiklos sutrikimai, lemiantys blogą vitamino D įsisavinimą;
Labai spartus kūdikio augimas po gimimo;
Netinkama nėščiosios mityba.

Rachito atvejai dažnesni tarp neišnešiotų kūdikių, dvynių ar trynių, per didelio ar per mažo svorio vaikų, taip pat nemaitinamų mamos pienu.

Rachito požymiai

Rachitą galima įtarti pastebėjus vaiko elgesio ir savijautos pasikeitimų. Kadangi rachitas pažeidžia nervų sistemą, juo sergantis vaikas gali būti dirglus, baikštus, irzlus, vangus, neramiai miegoti ir prastai valgyti. Tėvai turėtų sunerimti, pastebėję, jog drėksta kūdikio delniukai, valgant prakaituoja veidas ir plaukuotoji galvos dalis, praplinka pakaušis, šlapimo ir prakaito kvapas atsiduoda rūgštimi, raumenys tarsi suglebę, o pilvas išsipūtęs. Rachitu sergantys vaikai lėčiau vystosi: vėliau ima sėdėti, stovėti atsirėmę, vaikščioti, jiems vėliau dygsta dantys.

Rachito pasekmės

Jei rachitas negydomas arba gydomas netinkamai, deformuojasi vaikų kaulai. Pirmaisiais kūdikio, sergančio rachitu, gyvenimo mėnesiais pakinta galvos forma – ji tampa didelė, kvadratinė, pakaušis suplokštėja, atsiranda kaktos ir pakaušio gumburų. Esant rachitui didysis momenėlis neužsiveria arba užsiveria vėlai. Įpusėjus pirmiesiems gyvenimo metams, kai toks kūdikis pradeda sėdėti, deformuojasi krūtinės ląsta (ji įdumba, pasidaro „varpo“ formos arba susmailėja) ir stuburas (atsiranda kupra).

Susirgus rachitu pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje, kojos įgyja O raidės formą, o antraisiais metais – išlinksta tarsi X raidė. Progresuojant rachitui kūdikis gali vemti, dažniau atpylinėti, susirgti mažakraujyste, gali padidėti jo kepenys.

Tinkamai gydomas rachitas nesunkiai nugalimas – daugelis simptomų išnyksta, tačiau kaulų pakitimai išlieka visam gyvenimui.

Rachito nustatymas

Pastebėję pirmuosius rachito požymius, tėvai nedelsdami turėtų kreiptis į vaiko gydytoją. Pediatras, įvertinęs vaiko būklę, gali skirti profilaktinį gydymą arba atlikti kraujo tyrimą, o kaulų pokyčiams nustatyti – ir rentgenogramą. Papildomai gali rekomenduoti atlikti vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimą.

Rachito gydymas

Gydymo kursą konkrečiam vaikui gali parinkti tik gydytojas, atsižvelgdamas į rachito sunkumo laipsnį. Paprastai skiriama kelis mėnesius vartoti vitamino D lašelių, o nustačius kalcio koncentracijos kraujyje sumažėjimą, skiriama ir šio mineralo. Geriausia šiuos preparatus vartoti ryte, pavalgius.

Tėvai turėtų atminti, kad vitamino D kiekio negalima keisti savo nuožiūra. Dėl per didelių šio vitamino dozių kraujyje kaupiamos kalcio druskos nuodyja organizmą, taip pažeidžiamos kraujotakos ir virškinimo sistemos, kepenys, inkstai.

Gerėjant vaiko būklei gydytojas gali skirti ilgesnį laiką, ypač šaltuoju metų laiku, pavartoti profilaktinę vitamino D dozę.

Rachito prifilaktika

Išvengti rachito nesudėtinga – tereikia tinkamai sutvarkyti mamos ir kūdikio dienotvarkę, pasirūpinti jų visaverte mityba ir poilsiu. Pagrindiniai rachito profilaktikos būdai yra šie:

Nėščiosios (žindyvės) ir kūdikio visavertė mityba. Geriausias maistas kūdikiui – laktozės, kuri padeda pasisavinti kalcį, praturtintas mamos pienas;
Subalansuota primaitinamo kūdikio mityba;
Buvimas gryname ore (kasdien bent po 2-3 val.), šiltuoju metų laiku – kūdikio pratinimas prie saulės vonių, paliekant atviras kojas ir rankas;
Mankšta ir masažas nuo 2 mėnesių;
Gydomoji druskų vonia dukart per savaitę (100 g jūros druskos ištirpinama kibire vandens, temperatūra įprasta);
Gydytojo skirtos vitamino D dozės vartojimas (nuo 1 mėnesio).