Alergija - tai organizmo įjautrinimo būklė, jo imuninė reakcija, įgyjama po pakartotino organizmo susidūrimo su alergenu. Dažniausiai polinkis į alergiją paveldimas iš tėvų, rizika būti alergiškam didėja, jei bet kokia alergijos forma yra sirgę abu vaiko tėvai.
Viena dažnesnių alergijos formų jaunesniame amžiuje - alergija maistui. Lietuvoje ji nustatoma kas dešimtam mažyliui, kas 8-9 vaikas lieka alergiškas ir vyresniame amžiuje.
Alergijos simptomai
Alergenai į organizmą patenka jų įkvėpus, suvalgius, prisilietus. Kiekvieno vaiko organizmo reakcija į tuos pačius alergenus gali būti skirtinga, priklausomai nuo to, kurie organai ar organizmo sistemos yra labiausiai paveikti alergijos.
- Virškinimo sistemos sutrikimo požymiai: vėmimas, atpylinėjimas, viduriavimas, diegliai, pilvo pūtimas, slaptas (akimi nematomas) kraujavimas, lėtinis vidurių užkietėjimas, pakitusios išmatos - jose gali būti gleivių ar kraujingų priemaišų;
- Odos pakenkimo požymiai: bėrimas, paraudimas, džiūvimas ar šlapiavimas, žaizdelės, patinimas, dilgėlinė;
- Kvėpavimo organų pakenkimo požymiai: sloga, kosulys, švokštimas, padažnėjęs kvėpavimas, čiaudulys, kosulys, užgulusi nosis, dėl tinimo blokuojami kvėpavimo takai, kartais prarandama sąmonę;
- Nervų sistemos pakenkimo požymiai: dirglumas, irzlumas, nemiga, stiprūs verksmo protrūkiai.
Maisto netoleravimo simptomai
Reikėtų skirti alergiją ir konkrečių maisto produktų netoleravimą. Paprastai sergant alergija reaguoja žmogaus imuninė sistema, o ši reakcija pasireiškia vienu ar keliais jau minėtais simptomais. Jei organizmas netoleruoja kurio nors produkto, dažniausiai kenčia tik virškinimo sistema. Dar vienas maisto netoleravimo požymis - raudonas žiedas aplink išangę.
Alergiją sukeliantys maisto produktai
Žindomam kūdikiui alerginė reakcija gali pasireikšti, jei mama suvalgė jo organizmui netinkamo maisto, todėl žindyvė turėtų atsisakyti visų vaiką dirginančių produktų. Dirbtinai maitinamų kūdikių organizmo alerginę reakciją dažniausiai sukelia pieno mišinukuose esantys karvės pieno baltymai, taip pat per anksti ir netinkamai įvedamas kietas maistas.
Dažnesni alergenai:
- karvės pieno ir kiaušinių baltymai;
- sojos;
- kviečiai;
- riešutai;
- žuvis;
- obuoliai;
- citrusiniai vaisiai;
- pomidorai;
Alergijos simptomai pasireiškia kiekvienam vaikui individualiai: iškart, po kelių minučių ar valandų, kartais - parų. Dažniausiai organizmas į alergeną reaguoja ne iš karto, o to paties produkto pavartojus kelis kartus.
Alergijos nustatymo būdai
Tėvams, pastebėjusiems, kad jųs vaikas linkęs į alergiją, rekomenduojama kurį laiką stebėti, kuris būtent produktas įjautrina jų vaiko organizmą. Geriausias būdas sekti – savaitei ar kelioms atsisakyti vieno kurio nors produkto ir užsirašyti rezultatus. Toks dienoraštis labai padės vaiko gydytojui paskirti tyrimus ir gydymą. Jei tokių produktų yra daugiau, geriausia iš karto kreiptis į gydytoją. Jei ketinate konsultuotis su alergologu, savaitę iki apsilankymo vaikas neturi vartoti vaistų nuo alergijos.
Į alergiją linkusiam vaikui paprastai skiriami tęstiniai tyrimai - atliekami kiekvienais metais, kadangi alergija yra "išaugama".
Gydytojas gali skirti šiuos tyrimus alergizuojančiam produktui nustatyti:
- bendrasis kraujo tyrimas - juo nustatomas imunoglobulino E (IgE) kiekis kraujo serume;
- odos dūrio mėginys - vidiniame dilbio paviršiuje įduriama adatėle ir užlašinamas alergeno lašiukas. Jei vaiko organizmas jautrus įlašintam alergenui – dūrio vietoje po 10-15 minučių atsiranda rausvas spuogelis;
- odos lopo mėginys - juo tiriamos lėto tipo reakcijos, pasireiškiančio po kelių parų. Ant tiriamojo nugaros dviem paroms užklijuojami specialūs pleistrai, ir rezultatai vertinami du kartus: po dviejų ir trijų parų.
Alergiško vaiko primaitinimas
Nustatyta, kad ankstyvas kūdikio maitinimas pieno mišiniais gali sukelti alergiją, todėl rekomenduojama kūdikį maitinti natūraliai bent iki 6 mėnesių, o vėliau palaipsniui, kas 10-14 dienų, įvesti naujus produktus, pagal jų tikimybę sukelti riziką.
Jei kūdikis vis dėlto maitinamas dirbtinai ir netoleruoja karvės pieno baltymo, jį rekomenduojama maitinti mišiniais, kurių pagrindas - baltymai ar kazeino hidrolizatai.
6-9 mėnesių kūdikiams galima pasiūlyti ryžių ir sorų kruopų košių, morkų, brokolių, bulvių, moliūgų, kopūstų, bananų, mėlynių. Iš mėsos tiks kalakutiena, ėriena.
9-12 mėnesiais jau galima įvesti kitų kruopų - miežių, rugių, avižų ir grikių, iš daržovių galima ragauti žiedinių kopūstų, avokado, iš mėsos - jautienos, vištienos, veršienos, siūloma valgyti slyvų, ananasų, vynuogių, obuolių, spanguolių.
Metukų vaiko organizmas jau pasiruošęs sudoroti daugelį grūdų ir daržovių, kiaulieną, žuvį, karvės pieną ir kiaušinius.
